Socialinių tinklų amžiuje laiškas gali atrodyti so yesterday. Net jei tas laiškas elektroninis. Bet tiesa ta, kad email marketingas vis dar yra veiksmingas marketingo įrankis siekiantiems kurti savo prekių ženklo bendruomenę, didinti žinomumą ir, žinoma, padidinti klientų kiekį.
Šiame straipsnyje pabandysiu įrodyti, kodėl email marketingas nemirė ir gyvens dar ilgai.
Email marketingas vs. socialiniai tinklai
9 iš 10-ies elektroninio pašto turėtojų tikrina jį kasdien. Ir tai jau pakankamas argumentas netikėti manančiais, kad elektroniniai laiškai – atgyvena.
Sakysite – ir socialinius tinklus tikriname kasdien? Tiesa.
Bet jei jau gilinamės į skaičius, tai vidutinis populiariausių socialinių tinklų įsitraukimo rodiklis yra apie 0,6%. Tai reiškia, kad komentarus rašo, įrašais dalinasi ir kitaip į turinį reaguoja vos 6 iš 1000 socialinių tinklų vartotojų.
Tuo tarpu elektroninius laiškus atidaro vidutiniškai 22% gavėjų. Laiškų paspaudimų rodiklis – beveik 4%. O tai reiškia, kad iš 1000 gavėjų laišką atidaro 220, o 40 apsilanko siunčiančios įmonės tinklapyje. Į svetainę atėjęs vartotojas yra gerokai arčiau išsvajotos konversijos, nei tas, kuris tik laikina jūsų įrašus Facebooke.
Viena iš to priežasčių – elektroninis laiškas yra labiau personalizuotas už socialinio tinklo įrašą. Nors abu gali būti skirti tūkstančiams, laiškas, įkritęs į asmeninę el. pašto dėžutę, kuria asmeniškumo įspūdį. Bet jei paruošite šaltą ir beveidį laišką, gerų rezultatų tikėtis neverta.
Email marketingas vs. spam‘as
Norimi rezultatai taip pat neateis, jei laišką siųsite bet kam. Tokiu atveju gavėjai ne tik atsisakys jūsų laiškų, bet ir, tikėtina, apskųs jus asmens duomenis saugančioms institucijoms.
Juk pagrindinė priežastis, kodėl nemaža dalis mūsų nemėgsta reklaminių el. laiškų, yra viena – mus spam‘ina. Net neabejoju, kad ir dalis jūsų perskaitę pavadinimo žodžius „email marketingas“ pagalvojote – „dabar mokys, kaip reikia spam’int...“.
Spam‘u (lietuviškai – šlamštu) vadiname ne visus reklaminius laiškus – tik tuos, kurie mums nėra įdomūs ar naudingi. Taigi tarp email marketingo ir spam‘inimo yra skirtumas, nors kartais ir sunkiai įžvelgiamas.
Email marketingas efektyvus tada, kai visi el. laiškų gavėjai yra sutikę gauti pranešimus el. paštu ir patys jų pasiprašė. Na, o spam‘as yra ne tik erzinantis, bet ir nelegalus – jei gavėjas nėra davęs leidimo siųsti jam laiškus, jūs galimai pažeidžiate duomenų apsaugos įstatymą ir elektroninių laiškų siuntimo platformos taisykles.
Gali pasirodyti, kad skirtumas tik teisinis, tačiau savo noru naujienlaiškį prenumeruojantis žmogus jo iš tikrųjų nori. Tai tikrasis potencialus klientas, norintis jūsų prekių ženklą matyti savo el. pašto dėžutėje, o tai reiškia – įsileisti į savo kasdieną.
Nuo ko pradėti?
Nuo duomenų bazės. Ir čia jau svarbi ne kiekybė, o kokybė – geriau 100 susidomėjusių vartotojų, nei keli tūkstančiai tokių, kurie laikys jūsų komunikaciją spam‘u.
Egzistuoja nemažai būdų naujienlaiškių auditorijai surinkti. Čia mano patarimas – būkite kūrybiški ir išnaudokite turimus kanalus. Kone bet kuris jūsų naudojamas marketingo įrankis gali tapti priemone pakviesti prenumeruoti naujienas.
Kaip jau minėjau, naujienlaiškio auditorija turi būti ta, kuriai jūsų naujienos apskritai rūpi. Todėl siūlau pradėti nuo jau naudojamų socialinių tinklų. Jei juose renkate savo auditoriją, pasiūlyti jai jūsų naujienlaiškį būtina. Pakvieskite įrašu socialiniame tinkle, sukurkite el. pašto adresus renkantį chatbot'ą, naudokite mokamą reklamą.
Antras veiksmingas metodas – pop-up’ai, arba baneriai jūsų svetainėje. Jiems sukurti egzistuoja nemažai nesudėtingų online įrankių. Statistika rodo, kad pop-up’us naudojančios įmonės el. pašto adresus renka dvigubai greičiau. Jei visgi nuspręsite jų nenaudoti, būtinai parinkite matomą interneto svetainės vietą naujienlaiškio prenumeravimo formai.
Taip pat savo laiškuose galite pakviesti skaitytojus dalintis naujienlaiškiu su draugais. Juk neretai dalinamės patikusiu turiniu su aplinkiniais. Tai galite padaryti įrašydami eilutę laiško apačioje „Patiko? Persiųsk draugui“. O jei dar pridėsite „ir gauk nuolaidą“ – sėkmės tikimybė išaugs. Kadangi daugelio naujienlaiškių platformų statistikoje galite matyti, ar naujienlaiškis buvo persiųstas, nuolaidas išdalinti sunku nebus.
Vietoje išvados
Yra ir daugiau būdų rinkti el. pašto adresams – dalyvavimas parodose, kontaktų mugėse, skrajučių dalinimas, lauko reklama, loterija, remarketingas, asmeninis kvietimas prenumeruoti ir tūkstančiai kitų. Ir visgi veiksmingiausias metodas yra kokybiškas naujienlaiškių turinys.
Jei norite, kad auditorija nuolat augtų, būtina galvoti apie gavėją. Pagrindinis klausimas, kurį jis užduoda prieš įrašydamas savo elektroninį paštą yra „Kas man iš to?“. Pasistenkite, kad „iš to“ jis turėtų realios naudos – pasiūlykite nuolaidos kuponą, dovaną, pirmiesiems praneškite svarbias naujienas. Sudominkite!