Rinkodaros ekspertai, kalbėdami apie prekių ženklo įvaizdį, neretai akcentuoja, jog turite būti matomi. Tačiau vien tik būti matomiems nepakanka. Komunikacija turi būti tikslinga, patraukli ir įsimintina, tad be dizaino čia tikrai neapsieisite... Prekių ženklo įvaizdis be dizaino – tarsi knyga be viršelio. Rodos, esmė ta pati, bet nekabina.
Kodėl verta investuoti?
Vizualinė komunikacija – įmonės veidas. O kai veidas yra sunkiai atpažįstamas, stokojantis vientisumo ir logikos, susidaro atitinkamas įspūdis apie patį prekių ženklą. Iš verslo perspektyvos, investicija į dizainą yra itin svarbi, nes būtent jis suteikia įmonei išskirtinumo, skatina pardavimus, suteikia galimybę tinkamai transliuoti norimą žinutę bei turi nemažai įtakos vartotojų požiūriui į įmonę.
Iš esmės, dizainas – tai prizmė, per kurią vartotojas gauna informaciją. Remiantis rinkodaros teorija, vizualinis reklaminis turinys yra kur kas paveikesnis nei garsinis ar tekstinis. Tai reiškia, kad grafinio dizaino paskirtis – sužadinti emocijas ir perteikti lengvai suvokiamą, struktūrizuotą informaciją, kuriant tam tikras, su prekių ženklu (paslauga, preke) susijusias asociacijas vartotojo sąmonėje.
Great design sells. Šis teiginys – nei kiek nehiperbolizuotas. Iš tiesų, sprendimą įsigyti daugelį produktų, pradedant kosmetikos priemonėmis ir baigiant mobiliaisiais telefonais, dažnai sąlygoja būtent dizainas. Kvepalų pakuotė, logotipas ant piniginės ar kamerų išdėstymas naujausio telefono nugarėlėje... Visa tai – vizualinės komunikacijos sprendimai šnabždantys į vartotojo ausį piiiiiiirk! Todėl būtent dizainas turėtų būti įmonės vienas iš įmonės prioritetų, skirstant reklamos biudžetą.
Estetika prieš funkcionalumą
Ne ne, geras dizainas tikrai neapsiriboja žodžiais gražu ir faina. Geras dizainas gali būti apibūdinamas, kaip estetikos ir funkcionalumo sintezė, kadangi kiekvienas vizualinio turinio elementas atlieka konkrečią funkciją. Dažnai funkcionalumas nugali estetiką, o idealiu atveju – įvyksta jų sinergija.
Vizualiai vartotojui pateikiama reklaminė žinutė yra paveikesnė tiek suvokimo, tiek įsimintinumo prasme. Vertėtų pabrėžti, kad įsimintinumas yra svarbiausia prekių ženklo žinomumo sąlyga, todėl išskirtinis dizainas – is a must.
Egzistuoja tam tikros bendros dizaino gairės, kurios padeda įvykti vizualinei magijai:
trečdalių taisyklė – ji taikoma tiek meninėje, tiek dizaino kompozicijoje,
priešingų ir papildančių spalvų teorija,
dviejų šriftų taisyklė.
Šių komponentų pritaikymas savaime nedaro dizaino geru, bet tikrai gali padėti.
Rebrandingas ir restylingas
Abi sąvokos labai artimos viena kitai, tačiau jų reikšmė skiriasi. Rebrandingas – tai pokytis, kurio metu iš esmės kinta beveik visos prekių ženklo dedamosios: logotipas, vizualinės komunikacijos stilius, šūkis, mantra ir kt. Šis žingsnis – svarbi prekių ženklo raidos dalis, tačiau jis ne visada yra būtinas. Rebrandingas gali tapti pagrindiniu prekių ženklo pozicionavimo įrankiu keičiantis įmonės specifikai, veiklai ar vadovybei. Kitaip tariant, jis gali kardinaliai pakeisti įmonės veidą.
Restylingas – tai vizualinės komunikacijos atnaujinimas. Procesas, kurio metu dažniausiai atnaujinamas logotipas ir visi vizualinės komunikacijos elementai. Kartais restylingo metu kinta ir komunikacijos tonas – pavyzdžiui, iš konservatyvaus, rimto į linksmesnį (kaip „Šiaulių banko“ atveju). Siekiant labiau imponuoti tikslinei auditorijai arba pasiekti naujus segmentus, vizualinio identiteto pokyčiai neišvengiami. Tai – esminė prekių ženklo augimo proceso dalis.
Nekintantys, neaugantys prekių ženklai stagnuoja, jų komunikacija nesudomina tikslinio segmento ir nepasiekia naujų vartotojų. Tad norint nelikti praeityje, būtina žengti koja kojon su naujovėmis ir nebijoti atnaujinti prekių ženklo vizualinę komunikaciją.
Kaip ten sakoma... Nespręsk apie knygą iš jos viršelio? Marketingo atveju būtent viršelis yra veiksnys, lemiantis itin daug. Tad norint sulaukti potencialių vartotojų dėmesio, reikėtų viršeliui skirti ne mažiau dėmesio, nei knygos (komunikacijos) tekstiniam turiniui.