„Bet gi jūs pasinaudojote situacija, žmonių pažeidžiamumu!“ Puolam rėkti, kai koks nors įmonių tinklas įsteigia paramos fondą, ar pradeda kalbėti apie konkretų visuomenės skaudulį. Bet ar tikrai yra blogai pasinaudoti situacija?
Kiaurai mūsų namų sienas ir kompiuterio ekranus skrajojantys pandemijos vėjai atnešė ne vieną su tuo susijusią reklaminę kampaniją. Naujais šūkiais pradėjo dalintis tokie prekių ženklų gigantai kaip Nike – "If you ever dreamed of playing for millions around the world, now is your chance. Play inside, play for the world."(Jei kada svajojai žaisti milijonams žmonių visame pasaulyje, dabar turi šansą. Žaisk namie, žaisk dėl pasaulio.) ir Coca Cola – „Staying apart is the best way to stay united“(Būti atskirai – geriausias būdas susivienyti), jų pavyzdžiu seka ir vietiniai verslai, kurie patys puikiai suvokia, kad negalima daryti nieko.
Bet slidoka, sakysite? Pritariamai linktelėsiu ir aš. Iš esmės, gera reklama paliečia skaudulį. Kaip ir Nike „Just do it“ (ai, kaip skauda, kai niekaip neprisiverčiam dointi), taip dabar turim daug rimtesnį, globalų skaudulį – pandemiją.
Reaguok žaibiškai
Priminsiu 2016-ais metais pasaulį sukrėtusią Brandželinos skyrybų tragediją. Tiesa, tragedijos čia mažai, bet apie ją kalbėjo visas pasaulis, o tie, kas mokėjo ir netingėjo, puikiai ja pasinaudojo. Štai Norvegijos oro linijos po garsiųjų Bredo Pito ir Andželinos Džoli skyrybų paskelbė reklamą, kuri skambėjo taip: „Brad is single. Los Angeles. From/one way incl. taxes. £169“ (Bredas vienišas. Skrydžiai į Los Andželą nuo 169 svarų).
„Sėkmingi“ tokį žaibiškos reakcijos faktorių išnaudojo pandemijos metu primindami apie labai svarbią, bet nuvertinamą ir dažnai net užmirštamą valytojo profesiją. Teikdami marketingo paslaugas valymo darbus vykdančiai įmonei „Vitaresta“, nuo pat bendradarbiavimo pradžios 2018-ų metų birželį siekėme gerinti valytojo profesijos vertinimą. Tiesa, šis siekis visu garsu nuskambėjo pandemijos fone.
Pandemijos metu valymo darbų gerokai padaugėjo, o valytojo darbą dažniausiai dirbantys vyresnio amžiaus darbuotojai – rizikos grupėje. Taigi, „Vitarestos“ Facebook paskyroje paskelbėme įrašą, kuriame raginome prisidėti prie valytojų komandos bei įvertinti jų darbą, kuris šiuo metu tapo gyvybiškai svarbus.
Įrašas sulaukė 700 paspaudimų „Patinka“ ir daugiau nei 100 pasidalinimų, o taip pat ir komentarų, kuriuose socialinio tinklo vartotojai, o tarp jų ir konkurencinių valymo įmonių darbuotojai, išreiškė savo mintis apie esamą situaciją, palaikymą. Bet skaičiai čia nėra svarbiausia. Svarbu tai, kad Facebook įrašas sukėlė reakciją ir paskatino diskusiją, kurios taip reikia kalbant apie šią profesiją.
Dar vienas žingsnis – užsakomieji straipsniai. 15min portale pasirodę straipsniai apie valymo įmonių kovą su COVID-19 taip pat sulaukė nemažai dėmesio. Straipsnyje „Kovoje su pandemija – tūkstančiai valymo sektoriaus darbuotojų“ problemomis bei įžvalgomis pasidalijo ne tik „Vitarestos“, bet ir kitų valymo įmonių atstovai. O straipsnis „Dezinfekcija – svarbiausia misija užklupus koronavirusui“ per pusantros valandos sulaukė 3 tūkst. peržiūrų, kai įprastai tokia statistika matoma tik dienos pabaigoje. Taigi, laiku ir vietoje.
Kodėl taip baisu pasakyti, kad socialinė atsakomybė duoda materialinės naudos?
Kalbant apie socialinę atsakomybę norisi mušti sau kumščiu į krūtinę, kaip tai yra svarbu ir kaip mes privalome skleisti gėrį savo visuomenei, bet patys iš to negauti jokios naudos. O kodėl ne? Kodėl įmonė, kurios darbuotojai vis dar vertinami pagal daugybę metų ore skrajojančią stigmą negali pasinaudoti proga socialiai atsakingai reklamai, kuri atneš daugiau pardavimų ir pakvies daugiau darbuotojų?
Kaip tai susiję? Ne taip ir sudėtinga: apie visuomenės skaudulį kalbanti įmonė tampa matoma ir vertinama, o matomumas ir yra reklama. Įmonė, kurios darbuotojai yra vertinami ir gerbiami tampa geidžiamu darbdaviu darbuotojams bei patikimu paslaugų tiekėju klientams.