Apokaliptiniai 2020-ieji nenustoja stebinti savo armagedoniškais įvykiais – vienoks ar kitoks jų atgarsis paliečia visas sritis. Jūsų dėmesiui, nauja grotažymė – #StopHateForProfit. Kai #blacklivesmatter sudrumsti socialinių tinklų vandenys jau po truputį nusistovi, savąjį protestą rengti nusprendė didieji prekių ženklai. Reaguodami į socialiniuose tinkluose skleidžiamą dezinformaciją, reklamą juose boikotuoja tokie medijų gigantai, kaip Coca Cola, Ford, Adidas, Starbucks ir kt. – iš viso jau daugiau nei 150 kompanijų. Ką čia boikotuoti? Rasistinis, homofobiškas ir kitoks agresiją skatinantis turinys socialiniuose tinkluose be tinkamų ribojimų daugiau ar mažiau mirga jau ne pirmą dieną ir ne pirmus metus. Tiesa, ir boikotas nėra pirmasis. Dar 2017 metais didieji prekių ženklai sukilo prieš YouTube reklamos transliavimą prieš homofobiškus ir rasistinius vaizdo įrašus. YouTube išsikuopė savo reklaminio turinio skelbimo spragas, o kaip su boikotu dorojasi Facebook? #StopHateForProfit aktyvistai kaltina socialinį tinklą nesiimant priemonių dezinformacijos ribojimui, o Facebook įkūrėjas Markas Zuckerbergas atkerta, kad socialinio tinklo reklamoje bus blokuojamas rasistinis, homofobinis ir bet koks kitas diskriminuojantis turinys. Bet toks atsakas boikotuotojų netenkina.
O boikotuoja ne tik prekių ženklai, bet ir patys Zuckerbergo darbuotojai. Po birželio mėnesį Facebook ir Twitter socialiniuose tinkluose paskelbto Donaldo Trumpo įrašo, kuriame akivaizdžiai skatinamas smurtas, Twitter prie įrašo pridėjo įspėjamąjį pranešimą, o Facebook ignoravo JAV prezidento pasisakymo turinį. Šis akibrokštas ir lėmė Facebook komandos priekaištus Zuckerbergui.
Tuo tarpu visam liepos mėnesiui Facebook (kai kurie – ir visuose socialiniuose tinkluose) reklamą stabdantys prekių ženklai išplukdo į paviršių nevaržomo turinio skaudulį, o kartu parodo savo socialinę atsakomybę. O būti filantropais šiuo metu verta. Paradoksalu, bet boikotuojant reklamą gauni reklamą. Didieji prekių ženklai nebankrutuos nuo mėnesio be reklamos Facebook, o jų pavadinimai (bent jau tą mėnesį) skambės korporacijų socialinės atsakomybės kontekste.
Įmonių socialinė atsakomybė (CSR) svarbi ir pačiai įmonei ir jos klientams. Įrodymas: garsiausi pasaulio ženklai dabar šiai sričiai skiria vis daugiau dėmesio. Tiesa, Starbucks atskleidė savo socialiai atsakingą asmenybę gerokai anksčiau, nei ji buvo pradėta linksniuoti verslo naujienų antraštėse. Įmonė įkūrė globalų kavos augintojų tinklą, įkūrė koledžo programą, skaičiavo tūkstančius visuomenei naudingo darbo valandų ir t.t. CSR pavyzdžių Lietuvoje taip pat daugėja. Vienas naujausių – IKEA ir Švyturio-Utenos alaus įmonės, kurios grąžino karantino metu valstybės suteiktas subsidijas. Minėtų įmonių vadovai teigia, kad karantinas jų nenustekeno taip, kad reikėtų skaičiuoti kiekvieną centą, yra kam sekėsi gerokai prasčiau. O sakantiems, kad neverta stengtis dėl socialiai atsakingo įvaizdžio ir bet kokia reklama yra gera reklama, šiuo atveju siūlau prisiminti Grigeo.
Ar boikotas gali atnešti Facebook nuostolių? Paskaičiuokim dolerių krūveles. Nuo boikoto pradžios Facebook akcijų vertė krito nuo 56 iki 45 milijardų dolerių, paskurdindama M. Zuckerbergą 7,2 milijardo dolerių. Tačiau panikuoti Markui neverta – didžioji dalis Facebook pajamų atkeliauja iš vidutinių bei smulkių prekės ženklų, kurie negali leisti sau boikotuoti socialinio tinklo, tai pagrindinė jų marketingo platforma. O ir didieji boikoto iniciatoriai nesinaudos Facebook reklama tik mėnesį.
Ką ten tie amerikonai, sakot? Nors pasakymas, kad „ten, kažkur toli, ko čia mums sukti galvą“ vis dar gajus, boikoto organizatoriai siekia jo globalizacijos. Vienas boikoto organizatorių, Common Sense Media vadovas Jim Steyer, teigia, kad Europos kompanijos irgi bus kviečiamos prisijungti ir griežtinti žiaurių bei diskriminuojančių įrašų blokavimą senajame žemyne. Ar #StopHateForProfit pasieks Lietuvą? Klausimas į klausimą. Ar #blacklivesmatter pasiekė Lietuvą? Tik kitas klausimas, kaip šią informaciją pervirškins lietuviškos galvos.